Lankytini objektai
PRIE DUSIOS EŽERO
PRIE METELIO EŽERO
PRIE DUSIOS EŽERO
Lankytojų centre susipažinsite su regioninio parko kultūros ir gamtos vertybėmis, nakvynės ir poilsio galimybėmis. Galima užsisakyti ekskursiją parko lankytinomis vietomis, įsigyti lankstinukų, suvenyrų, išsinuomoti dviratį ar trivietę kanoją.
Pietvakarinėje Dusios pakrantėje, tarp Sutrės ir Staigūnų kaimų, ant kalvos šviečia naujai atstatyta Kryžių šventovė. Kryžiuose, kaip ir anksčiau, švenčiami Sekminių, Petrinių ir Oktovos atlaidai, sutraukiantys tūkstančius maldininkų. Senoji Kryžių koplyčia stovėjo arčiau ežero, apsupta ošiančių medžių. Dabar toje vietoje išlikę tik pamatai ir atminimo kryžiai. Šalia stovi šulinys, kuriame, kaip manoma, trykšta stebuklingų galių turintis vanduo. Ši vietovė minima nuo 1702 metų, kai Lietuvos kariuomenė kovojo su švedais.
Tai vienas didžiausių ir įspūdingiausių Metelių regioniniame parke esančių piliakalnių. Piliakalnis stūkso vakariniame Dusios krante, 3,4 km nuo kelio Seirijai – Simnas. Iki 12 metrų aukščio statūs piliakalnio šlaitai viršuje baigiasi didele aikštele. Piliakalnio papėdėje buvo didelė jotvingių gyvenvietė, o ant piliakalnio stovėjusi gerai įtvirtinta medinė pilis. Nuo Prelomciškės piliakalnio atsiveria įspūdinga panorama į Dusios ežerą. Kasmet liepos mėnesį prie piliakalnio vyksta Oninių šventė.
PRIE METELIO EžERO
Tai tipiška žvejų gyvenvietė, įsikūrusi tarp dviejų didžiausių Dzūkijos ežerų, primena Lietuvos pajūrį. Meteliai yra minimi nuo 1508 m. Gyvenvietėje išlikę keletas senųjų medinių pastatų, kurie yra nedideli, kuklūs. Kaimo rytinėje dalyje prie Metelio ežero įrengta vieša Metelių poilsiavietė. Yra lauko baldai, persirengimo kabinos, WC, vaikų žaidimo aikštelė.
Metelių Kristaus Atsimainymo bažnyčia
Kristaus Atsimainymo bažnyčia pastatyta 1819–1822 metais. Tai klasicizmo ir neobaroko bruožų statinys. Vertingą sakralinį kompleksą sudaro bažnyčia, dvi varpinės ir tvora su vartais. Iš senosios bažnytinės dailės vertingas 1702 m. paveikslas „Marija su kūdikiu“ bei 14 stacijų (XIX a.). švenčiant 175 metų jubiliejų, bažnyčia papuošta dzūkų tautodailininko Vlado Krušnos skulptūromis ir vitražais.
Pietinėje Metelių kaimo dalyje (Lazdijų raj.), prie kelio Nr. 181 Seirijai – Simnas – Igliauka, stūkso 15 metrų aukščio Metelių apžvalgos bokštas, žiūrėti žemėlapyje. Nuo jo galima apžvelgti vertingiausius Metelių kraštovaizdžio draustinio objektus – Metelio ežerą, paukščiams svarbią šlapią Kimsinės pievą, Metelių kaimą, kitoje ežero pusėje stūksantį Papėčių piliakalnį. Matomas siauras Dusios ežero ruožas.
Tai vienintelė vieta parko teritorijoje, iš kurios atsiveria nuostabūs gamtovaizdžiai į Obelijos, Metelio ir Dusios ežerus, išraiškingiausius saulėtais rytmečiais ir saulei leidžiantis. Gegužės mėnesį piliakalnio viršūnė pasipuošia baltais lieknųjų plukių žiedais. Papėčių piliakalnis įrengtas vidutinio statumo kalvoje iki 10 m aukščio šlaitais. Pats piliakalnis priskiriamas I tūkstantmečiui. Ant gretimos kalvos įrengta pavėsinė ir informacinis stendas.
Tai palaidasis gatvinis kaimas. Obelninkuose galima išvysti tradicinės architektūros bruožus išlaikiusių pastatų, kurie buvo pastatyti iki 1940-ųjų metų. Tradicinės architektūros pirkios yra kuklios išvaizdos: neaukštos, pailgu stačiakampiu korpusu, dvišlaičiais stogais. Pjautinių rąstų sienos plikos arba apkaltos lentomis vertikaliai. Arčiausiai gatvės statomas gyvenamasis namas, kiemo gale – tvartas (daržinė). Nuo šiaurinėje kaimo dalyje esančios kalvos atsiveria reginys į apylinkių pievas ir Obelijos ežerą.
Tai didžiausias parke, tamsus granito kiaušinio formos riedulys, įstrigęs žemėn senovinėje Metelio ežero terasoje. Jo aukštis iš vakarų pusės – 2,1 m, apimtis siekia – 10 m. Legenda pasakoja, kad po Metelio apylinkes vaikšto pakrūmėmis burtininkė žmones gąsdindama, ir tik pirmiesiems gaidžiams užgiedojus vėl grįžta čia ir akmeniu pasiverčia.
1863 metų sukilimo dalyvių kapinės
Statiškės miške prie kelio, vedančio į Mockonių kaimą, yra palaidoti Statiškės mūšyje (1863 06 29) žuvę sukilėliai, iš viso 32 asmenys. Jų vadas P. Suzinas žmonos vėliau perlaidotas kitur (Seirijuose).
Akuočių dvaro senosios kapinės
Vienintelė parko teritorijoje išlikusi kapavietė su kriptomis ir ketaus plokščių antkapiu. šiame šeimyniniame kape – kriptoje buvo palaidoti Akuočių dvaro valdytojai Gutovai. Pasak vietos kraštotyrininkų, Gutovai buvo 1863 m. sukilėlių rėmėjai, kapinių duobėje jie slėpė ginklus sukilėliams.
Didysis ir Drevėtasis Širvinto ąžuolai
Širvinto miške žaliuoja seniausias parke ąžuolynas, kurio amžius siekia per 300 metų. Du šio miško medžiai, augantys prie kelio Seirijai – Simnas, paskelbti gamtos paveldo objektais. Didžiojo Širvinto ąžuolo aukštis 31 m, apimtis – 5 m. Drevėtojo Širvinto ąžuolo aukštis 29 m, apimtis – 4,4 m.
KITOS LANKYTINOS VIETOS
1945 m. gegužės 16 dieną Kalniškės miške įvyko vienos iš didžiausių partizanų kautynių su reguliaria sovietų kariuomene. Nustačius apytikslę Kalniškės miške įsitvirtinusio partizanų vado Jono Neifalto-Lakūno kuopos stovyklavietę, buvo mestos didelės didelės Sovietų Sąjungos NKVD kariuomenės pajėgos. Užvirė arši kova, kurios metu abi pusės patyrė nemažai nuostolių. Mūšyje žuvo 44 partizanai, kurie buvo palaidoti Simno ežero pakrantėje, o 1988 m. perlaidoti Simno kapinėse. 1990 m. Kalniškės mūšio vietoje pastatytas paminklas žuvusiems partizanams. Kasmet vyksta kovotojų pagerbimai.
Piliakalnis yra šalia kelio Verstaminai–Teizai. Jis įrengtas atskiroje stačiais 4–5 m aukščio šlaitais kalvoje. Aikštelė apvali, apie 25 m skersmens. Piliakalnis datuojamas I tūkstantmečiu. žmonės pasakoja, kad jame palaidotas kunigaikštis Šarūnas.
1863 06 29 Statiškės mūšio vieta
1863 m. birželio 29 d. Statiškės kaimo laukuose susikovė sukilėlių dalinys, vadovaujamas P. Suzino ir carinės Rusijos armijos dalinys, vadovaujamas Skrodulio ir kapitono štern fon Gviazdovskio. Pasislėpęs smuklėje sukilėlių avangardas apšaudė rusus, su kuriais vėliau susikovė pagrindinės sukilėlių pajėgos. į mūšį su rusais stojo apie 1200 vyrų. P. Suzinas žuvo mūšyje, vadovavimą perėmęs T.šeligovskis išvedė likusius gyvus sukilėlius Lenkijos link. Mūšyje, be vado P.Suzino, žuvo 32 sukilėliai. Jie palaidoti netoli Statiškės ąžuolų.
Kivakalnis – tai mišku apaugęs pailgas gūbrys. Viršuje yra 15x10 m dydžio aikštelė. Stačiausias šlaitas siekia 12–14 m aukštį. Pasakojama, kad ant kalno sulėkdavusios raganos net nuo Kijevo, todėl kalnas pavadintas Kievakalniu (Kivakalniu). Kalnas yra 0,64 km į šiaurę nuo kelio Lazdijai–Seirijai, 60 m į pietryčius nuo kelio Žagariai–Ročkiai.
