Kaip Metelių kraštą matė žemėlapių sudarytojai?

Data

2020 12 22

Įvertinimas
0
tarpuk_ezeru_zemelap_900.jpg

Tokį vaizdą matydavo lėktuvų keliaiviai per langą grįždami iš Vakarų Europos. O kaip Metelių kraštą matė žemėlapių sudarytojai?

1613 m. M. K. Radvilos sudarytame Lietuvos Dididžiosios Kunigaikštystės žemėlapyje “Magni Ducatus Lithuaniae …” tarp Lazdijų, Rudaminos ir Simno dvarų buvo pažymėtas Metelių dvaras su Metelio ežeru. Čia veikė karališkasis žirgynas. Toks Metelių krašto vaizdas žemėlapiuose išliko apie 180 metų.

Po trečiojo bendros Lietuvos ir Lenkijos respublikos padalinimo 1795 metais visa Užnemunė atiteko Rytų Prūsijai. Naujieji šeimininkai skubėjo sudaryti detalius teritorijos žemėlapius. Tačiau sudarytas “Naujosios Rytų Prūsijos provincijos žemėlapis” (Krieges karte der Provinz New Ost Preussen) liko neatspausdintas. Su žemėlapiu galime susipažinti elektroniniame Vilniaus universiteto kataloge adresu http://bit.ly/3awC3wb . Surinkti duomenys nedingo, bet buvo naudojami stambesnio mastelio žemėlapiams sudaryti.

Pirmą kartą žemėlapyje buvo pavaizduoti visi trys didieji Dzūkijos ežerai, miškų masyvai, kelių tinklas, upės, kaimų ir dvarų vietos. Pagal nušrichuotą reljefas lengva įsivaizduoti ežerų apylinkių kalvotumą. Čia randame ir Metelių dvaro sodybos pastatus, kurie stovėjo prie Metelytės (Peršėkės) upelio dabartiniame Kumečių kaime. Tam, kad norint išlaikyti teisingus atstumus ir išsidėstymą tarp objektų , buvo sudaromas trikampių tinklas, kurio punktais buvo Seirijų, Metelių bei Simno bažnyčių bokštai.

Tarpukariu sudarytame Lietuvos žemėlapyje jau žymimi vienkiemiai, tankus kelių tinklas ir vietovardžiai lietuvių kalba.

Likime namuose ir keliaukime po istorinius laiku.

Daugiau nuotraukų Facebok žinutėje